Verpėja B. Riaukienė: „Man verpimas ir mezgimas – poilsis.“
Avikirpio šventė Lapiuose, pirmą kartą surengta Klaipėdos rajone, sutraukė žiūrovus ne tik iš šio kaimo. Gyvojo vilnos kelio nuo senovės iki šių dienų lietuvio buities demonstravimas sudomino ir mažus, ir suaugusiuosius. Prisilietimas prie senųjų amatų aktualus ir moderniame gyvenime.
A. Rapalis įgudęs žirklėmis kirpti avis ir tai demonstravo žiūrovams.Prisiliesti prie senųjų amatų
Avikirpis, į kurį sekmadienio popietę pakvietė Lapių kaimo bendruomenė ir Vėžaičių kultūros centro Lapių skyrius, sudomino ir jaunimą, ir vyresniuosius ne tik lapiškius, aplinkinių kaimų gyventojus, bet ir iš Gargždų, Klaipėdos, Kretingos.
Vieniems buvo atrakcija stebėti, kaip rankinėmis žirklėmis kerpama avis, liečiama verpiama ar primityviomis vertikaliomis staklėmis audžiama vilna. Kitiems – prisiminimai, kai avys padėjo išgyventi: jos nereiklios, o naudos… Klaipėdos rajone pastaraisiais metais daugėja įvairių veislių avių.
Neseniai Lapių skyriuje renginių organizatoriumi dirbantis Aurimas Rapalis sumanė parodyti visuomenei gyvąjį vilnos kelią: nuo senovės iki šių dienų lietuvio buities. „Norėjau prisiliesti prie senųjų amatų ir sieti juos su dabartimi. Juk ir dabar veliamos, verpiamos vilnos, iš siūlų mezgama“, – sumanymo esmę atskleidė Klaipėdos universitete etnologijos mokslus baigęs smulkaus avių ūkio šeimininkas.
L. Karbauskienė: „Smagu, kad pavyko surengti Avikirpio šventę.“„Aurimas į mūsų kaimo gyvenimą įnešė naujų idėjų“, – džiaugėsi Lapių bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė. Jai pritarė bendruomenės narė Rasa Rusteikienė. „Gerai, kad saugomos senosios tradicijos“, – pagyrė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.
Projektą „Per vilnos kelią – į aktyvesnį bendruomenės gyvenimą“ parėmė rajono Savivaldybė.
Vilnos kelio pradžia
Netradiciniam renginiui pasirinkta lapiškio Gintauto Rusteikos kaimo turizmo sodyba „Prie šaltinio“. Šventės dalyviai pastebėjo, jog vargu ar rastum tinkamesnę vietą Avikirpiui nei ši, persunkta praeities dvasia. Senų obelų ir kitų medžių apsuptyje – senoji klėtis. Prie jos jaukiai įsitaisiusi verpėja su rateliu – gargždiškė Birutė Riaukienė. Gyvas praeities paveikslas.
„Pilsots“, baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas iš Klaipėdos, pristatė kitus senuosius amatus. Vilnos verpimo, audimo, vėlimo edukacijos sutraukė daug žiūrovų. Magėjo prisiliesti prie senųjų amatų ir galbūt pritaikyti šiandieniame gyvenime.
O gyvasis vilnos kelias prasideda nuo avikirpio. Maži ir dideli susispietė pažiūrėti, kaip žirklėmis „nurengiama“ avelė. O tai įvyksta rudenį ir pavasarį: pargenant į tvartą ir išgenant į ganyklą. „Reikia kojas surišti“, – patarė kažkas iš būrio. Bet Aurimas, ne pirmą kartą į rankas imantis avikirpes žirkles (dabar avių augintojai kerpa moderniomis, elektrinėmis), puikiai susitvarkė su gyvuliu ir nesurišęs, juolab padedant pagalbininkui.
„Ir man teko kirpti avį“, – prasitarė avikirpį stebėjusi gargždiškė Aušra Syminienė. O kas svarbiausia kerpant avį? Ogi neįkirpti. „Juk sakydavo: ko bliauni, kaip įkirpta avelė“, – priminė žiūrovė Laimutė Sorakienė.
Pirmą kartą rajone surengtoje Avikirpio šventėje žiūrovams nebuvo kada nuobodžiauti.Anksčiau už virbalus – mezgimo adata
Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ narė Raminta Beržanskytė patikino, jog vilna pigesnė nei linas: tereikia ją nukirpti. O nukirptą iš karto verpė primityviu verpstuku, veikiančiu žaislinio vilkelio principu: jam sukantis, tarp pirštų sukamas siūlas. Istorinį kuršių kostiumą pristatęs „Pilsots“ klubo vadovas Benas Šimkus pasakojo, jog verpimo ratelis atsirado vėliau, juo verpti patogiau ir greičiau.
Senųjų amatų atstovai atskleidė, kaip augaliniais dažais dažoma vilna. Dažniausiai mėlynai, bet tai brangus ir sudėtingas dažymo būdas. Čia pat senoviškomis pasvarinėmis audimo staklėmis žiūrovai galėjo pabandyti iš vilnonių siūlų austi arba kaladėlėmis vyti juostas. Pasak R. Beržanskytės, tai vieni iš seniausių tekstilės kūrinių. „Leitgirio“ narė Elena Trečiokaitė pasakojo, jog nėrimas kauline adata atsirado anksčiau nei mezgimas virbalais. Ir kai mezgėjos teigia atradusios naują mezgimo adata būdą, klysta: jos atrado seną.
Avikirpio šventės dalyviams nuobodžiauti neteko. Vyko gyvos verpimo, audimo, vėlimo pamokos. Galėjai paliesti avį, pačiupinėti vilną, pasigrožėti įmantriais raštais megztomis pirštinėmis, veltomis kepurėmis, šlepetėmis. Ir paragauti pagal senovinį kuršių receptą ant laužo išvirto avienos šiupinio, keptos dilgėlių duonos ar blynų, kurių pagrindinis ingredientas – dūmas.
„Kaip gerai, kad tėvai čia atsivežė savo vaikus“, – džiaugėsi L. Sorakienė. Prasminga švente jaukioje aplinkoje su mielais žmonėmis džiaugėsi ir kiti renginio dalyviai. „Gerai, kad žmonės turi gražių idėjų, jas įgyvendina, praturtindami kitus“, – kalbėjo A. Syminienė.
Avikirpio sumanytojas A. Rapalis pažadėjo tęsti projektą – šį rudenį lapiškiai galės mokytis velti, austi juostas.
Iš toli žvelgiant į pajūrio bendruomenes atrodo, kad joms visoms tinka vienas vardiklis – verslas. Didžiajai daliai tik dabartiniu paramos etapu bandant sukti verslumo keliu, kai kurioms Klaipėdos rajono vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ bendruomenėms tai – jau pramintas takas. Tačiau žvelgdamas iš arčiau supranti, kad kiekviena istorija – labai savita. Kaip savitas ir kiekvienos bendruomenės požiūris, bendruomeninio verslo filosofija.
Vėžaičių, Brožių bendruomenės, Lapių bendruomenės centras, asociacija „Šaltupė“ – vieni pasinėrė į verslą ir sėkmingai jį plėtoja, kiti kalba apie tai, kad lėšas atnešanti veikla turi būti plėtojama tik tiek, kiek finansų užtektų bendruomenės poreikiams, dar kiti bando tarp visų veiklų išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau visos sutartinai tikina, kad vieno sėkmės recepto nėra. Kiekviena bendruomenė jį turi rasti pati, aklai nusikopijuoti nuo sėkmingo kaimyno čia nepakaks.
Agroverslo žurnalo „Mano ūkis“ (Nr.7) straipsnyje „Vienas vardiklis – keturios istorijos“ išsamiai aprašomos visos sėkmingos veiklos istorijos. Tarp jų yra Lapių bendruomenės projektas – Utrių kalnas.
Klaipėdos regiono slidinėjimo mėgėjai Naujuosius metus pasitinka su itin gera žinia. Antradienį Utrių kalne Klaipėdos rajone atsidaro nauja slidinėjimo trasa. Lapių kaimo bendruomenė 250 metrų ilgio trasą, tris keltuvus ir slidinėjimo reikmenų nuomos punktą įrengė už rekordiškai mažą sumą. Projektas kainavo triskart mažiau nei analogiški slidinėjimo parkai Lietuvoje, kurių įrengimui išleista 2 mln. litų. Antradienį lankytojai išmėgins tik vieną iš trijų trasų – raudoną (sudėtingiausią). Mėlyna (vidutinio sunkumo) ir pradedantiesiems (lengviausia) trasa slidininkai galės mėgautis kitais metais ar tik kitą žiemą.
Sigita Purytė
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/kaimo-stebuklas-is-koto-isvers-ir-patyrusius-slidininkus-201412300941.htm
Lapių bendruomenės centras (LBC) įgyvendino projektą „Vaikų užimtumo užtikrinimas slidinėjimo trasoje“. Projektą finansavo Žemės ūkio ministerija pagal priemonę „Valstybės parama bendruomenėms“. Parama iš valstybės – 25 tūkstančiai litų, bendruomenės įnašas – 5 tūkstančiai litų. Tai projekto „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“, kurį vykdo LBC pagal vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ strategiją, tęsinys.
Įvykdžius projektą „Vaikų užimtumo užtikrinimas slidinėjimo trasoje“, pastatytas vaikiškas keltuvas su įranga pradedantiems slidinėti ir vaikams. Slidinėjimo trasoje dirbs savanoriai, kurie mokys bendruomenės vaikus bei suaugusius slidinėjimo pradmenų. Bus galima užsisakyti iš anksto suderinus ir profesionalų trenerį. Lapių bendruomenės centras rūpinasi, kad slidinėjimo malonumais galėtų mėgautis visi: ir patyrę slidininkai, ir pradedantys slidinėti, ir vaikai.
Elena KUNDROTIENĖ
Gargždų kraštas
Vietiniams puikiai žinomas Utrių kalnas visada buvo neoficialios „slidinėjimo trasos“: apylinkių gyventojai, vos iškritus sniegui, apguldavo kalną ir mėgaudavosi nuo jo čiuoždami rogutėmis ar slidėmis. Tačiau pastarųjų metų žiemos tokių progų suteikdavo mažai, todėl kaimo entuziastai pradėjo garsiai svarstyti, jog vertėtų ant kalno įrengti dirbtinio sniego trasas.
„Bendruomenei idėją pristatėme 2011 metais. O jau po metų dalyvavome LEADER programoje (tai viena iš 4 ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese – aut. past.) ir gavome finansavimą. Viso projekto vertė – virš pusės milijono litų. Didžioji dalis pinigų buvo išleista keltuvams, sniego mašinoms ir kitai įrangai. Nemažą dalį darbų atlikome savo rankomis – rengėme talkas, per kurias sutvarkėme Utrio kalną – išpjovėme krūmus, medžius, prisiruošėme malkų“, – pasakojo Lapių kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė.
Sniegui gaminti naudojamas netoli tekančios Minijos vanduo. „Turime aukšto slėgio siurblinę, iš upės traukiame vandenį, o iš jo sniego mašinos gamina ir purškia sniegą ant trasų“, – pasakojo L.Karbauskienė.
3 ha plote veiks keturios trasos: ilgiausia bus 250 metrų, mėlyna – 170 metrų, o skirtos pradedantiesiems ir vaikams – apie 85 metrus. Ant Utrių kalno slidininkus užkels trys keltuvai. Moderniausiu jų per valandą bus galima pakelti 700 žmonių. Lankytojams slidinėjimo trasos bus atviros visą savaitę: darbo dienomis 14-22 val., šeštadienį – 10-22 val., o sekmadienį – 10-21 val. Čia bus galima išsinuomoti slides, užkąsti kavinėje.
„Vos atšalo, pradėjome pūsti sniegą. Tačiau tik kritikuoti lengva – darbas nevyksta taip greit, kaip norėtųsi. Todėl kol kas veiks tik viena trasa“, – sakė L.Karbauskienė.
Ateityje bus galima čiuožti ne tik nuo kalno
Oficialiai Utrių kalno slidinėjimo kurortas veiklą pradeda gruodžio 30 dieną. Slidinėjimo trasas įkūrę Lapių bendruomenės nariai neabejoja, kad slidininkų čia netrūks.
„Jau dabar, likus kelioms valandoms iki atidarymo, buriuojasi eilutė slidininkų. Per socialinį tinklą „Facebook“ sulaukėme daugybės klausimų, kada pradėsime dirbti. Vadinasi, žmonėms to reikia, raginimų paskubėti“, – kalbėjo Utrių kalne slidinėjimo trasas įrengę entuziastai.
Veiklą pradėjęs slidinėjimo kurortas kol kas neketina konkuruoti su kitais šalyje esančiais slidinėjimo centrais. Artimiausias jų yra Plungėje, ant Mortos kalno.
„Pirmais metais nebūsime konkurentai – juk tiek čia tos žiemos. Per šiuos metus norime tik pradėti veiklą, o jau kitąmet galbūt galėsime pasiūlyti daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, lygumų slidinėjimą. Teritorija didelė, todėl tokioms trasos vietos turime per akis“, – kalbėjo L.Karbauskienė.
Raimonda Mikalčiūtė
http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/klaipedos-rajone-bendruomene-savo-rankomis-sukure-slidininku-roju-642-475713
|
|
© 2026 Lapių bendruomenės centras
