šventė
Kviečiame į dvidešimtąją Miško šventę
Jau netrukus – 20-oji Miško šventė Lapiuose! Kviečiame atšvęsti ir pasidžiaugti vieni kitais, savo šaunia bendruomene, pabūti bendrystėje!
Pasidalinkime šia žinia su kaimynais, bičiuliais, kraštiečiais ir jau rugpjūčio 14 d. susitikime Lapių bendruomenės parke! https://www.facebook.com/images/emoji.php/v9/tea/1/16/1f332.png”);”>
Už pasiektą rekordą – diplomas
Skarelė, kurią susivienijusi Lapių bendruomenė pasiuvo šventei „Močiutės gėlėta skarelė” pasiekė rekordą. Apie tai oficialiai skelbiama Lietuvos rekordų puslapyje www.rekordai.lt. Skarelė yra 80,46 m2 ploto, 8,98 ir 8,96 m kraštinių ilgių. Ji pasiūta iš 81 skiautės gėlėtų audinių ir papuošta 40 cm ilgio kutais. Skara buvo išskleista Lapių kaimo bendruomenės parke šventėje „Močiutės gėlėta skarelė“ 2016 m. spalio 15 d. Iš agentūros „FACTUM“ prie Lietuvos kultūros fondo bendruomenė gavo tai patvirtinantį diplomą. Šis rekordas bus paskelbtas naujoje rekordų knygoje.
Rekordinę skarelę Lapių pagrindinės mokyklos, kultūros centro ir bendruomenės kolektyvai pasiuvo 2016-aisiais. Įspūdingo dydžio skarai pasiūti reikalingas skareles sunešė bendruomenės žmonės. Apie rekordą taip pat pranešama čia:
http://www.rekordai.lt/?psl=rekordas&rkid=1421&rid=1227
Avikirpis Lapiuose: pamokos – vaikams, prisiminimai – suaugusiesiems
Avikirpis Lapiuose: pamokos – vaikams, prisiminimai – suaugusiesiems
Verpėja B. Riaukienė: „Man verpimas ir mezgimas – poilsis.“
Avikirpio šventė Lapiuose, pirmą kartą surengta Klaipėdos rajone, sutraukė žiūrovus ne tik iš šio kaimo. Gyvojo vilnos kelio nuo senovės iki šių dienų lietuvio buities demonstravimas sudomino ir mažus, ir suaugusiuosius. Prisilietimas prie senųjų amatų aktualus ir moderniame gyvenime.
A. Rapalis įgudęs žirklėmis kirpti avis ir tai demonstravo žiūrovams.Prisiliesti prie senųjų amatų
Avikirpis, į kurį sekmadienio popietę pakvietė Lapių kaimo bendruomenė ir Vėžaičių kultūros centro Lapių skyrius, sudomino ir jaunimą, ir vyresniuosius ne tik lapiškius, aplinkinių kaimų gyventojus, bet ir iš Gargždų, Klaipėdos, Kretingos.
Vieniems buvo atrakcija stebėti, kaip rankinėmis žirklėmis kerpama avis, liečiama verpiama ar primityviomis vertikaliomis staklėmis audžiama vilna. Kitiems – prisiminimai, kai avys padėjo išgyventi: jos nereiklios, o naudos… Klaipėdos rajone pastaraisiais metais daugėja įvairių veislių avių.
Neseniai Lapių skyriuje renginių organizatoriumi dirbantis Aurimas Rapalis sumanė parodyti visuomenei gyvąjį vilnos kelią: nuo senovės iki šių dienų lietuvio buities. „Norėjau prisiliesti prie senųjų amatų ir sieti juos su dabartimi. Juk ir dabar veliamos, verpiamos vilnos, iš siūlų mezgama“, – sumanymo esmę atskleidė Klaipėdos universitete etnologijos mokslus baigęs smulkaus avių ūkio šeimininkas.
L. Karbauskienė: „Smagu, kad pavyko surengti Avikirpio šventę.“„Aurimas į mūsų kaimo gyvenimą įnešė naujų idėjų“, – džiaugėsi Lapių bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė. Jai pritarė bendruomenės narė Rasa Rusteikienė. „Gerai, kad saugomos senosios tradicijos“, – pagyrė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.
Projektą „Per vilnos kelią – į aktyvesnį bendruomenės gyvenimą“ parėmė rajono Savivaldybė.
Vilnos kelio pradžia
Netradiciniam renginiui pasirinkta lapiškio Gintauto Rusteikos kaimo turizmo sodyba „Prie šaltinio“. Šventės dalyviai pastebėjo, jog vargu ar rastum tinkamesnę vietą Avikirpiui nei ši, persunkta praeities dvasia. Senų obelų ir kitų medžių apsuptyje – senoji klėtis. Prie jos jaukiai įsitaisiusi verpėja su rateliu – gargždiškė Birutė Riaukienė. Gyvas praeities paveikslas.
„Pilsots“, baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas iš Klaipėdos, pristatė kitus senuosius amatus. Vilnos verpimo, audimo, vėlimo edukacijos sutraukė daug žiūrovų. Magėjo prisiliesti prie senųjų amatų ir galbūt pritaikyti šiandieniame gyvenime.
O gyvasis vilnos kelias prasideda nuo avikirpio. Maži ir dideli susispietė pažiūrėti, kaip žirklėmis „nurengiama“ avelė. O tai įvyksta rudenį ir pavasarį: pargenant į tvartą ir išgenant į ganyklą. „Reikia kojas surišti“, – patarė kažkas iš būrio. Bet Aurimas, ne pirmą kartą į rankas imantis avikirpes žirkles (dabar avių augintojai kerpa moderniomis, elektrinėmis), puikiai susitvarkė su gyvuliu ir nesurišęs, juolab padedant pagalbininkui.
„Ir man teko kirpti avį“, – prasitarė avikirpį stebėjusi gargždiškė Aušra Syminienė. O kas svarbiausia kerpant avį? Ogi neįkirpti. „Juk sakydavo: ko bliauni, kaip įkirpta avelė“, – priminė žiūrovė Laimutė Sorakienė.
Pirmą kartą rajone surengtoje Avikirpio šventėje žiūrovams nebuvo kada nuobodžiauti.Anksčiau už virbalus – mezgimo adata
Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ narė Raminta Beržanskytė patikino, jog vilna pigesnė nei linas: tereikia ją nukirpti. O nukirptą iš karto verpė primityviu verpstuku, veikiančiu žaislinio vilkelio principu: jam sukantis, tarp pirštų sukamas siūlas. Istorinį kuršių kostiumą pristatęs „Pilsots“ klubo vadovas Benas Šimkus pasakojo, jog verpimo ratelis atsirado vėliau, juo verpti patogiau ir greičiau.
Senųjų amatų atstovai atskleidė, kaip augaliniais dažais dažoma vilna. Dažniausiai mėlynai, bet tai brangus ir sudėtingas dažymo būdas. Čia pat senoviškomis pasvarinėmis audimo staklėmis žiūrovai galėjo pabandyti iš vilnonių siūlų austi arba kaladėlėmis vyti juostas. Pasak R. Beržanskytės, tai vieni iš seniausių tekstilės kūrinių. „Leitgirio“ narė Elena Trečiokaitė pasakojo, jog nėrimas kauline adata atsirado anksčiau nei mezgimas virbalais. Ir kai mezgėjos teigia atradusios naują mezgimo adata būdą, klysta: jos atrado seną.
Avikirpio šventės dalyviams nuobodžiauti neteko. Vyko gyvos verpimo, audimo, vėlimo pamokos. Galėjai paliesti avį, pačiupinėti vilną, pasigrožėti įmantriais raštais megztomis pirštinėmis, veltomis kepurėmis, šlepetėmis. Ir paragauti pagal senovinį kuršių receptą ant laužo išvirto avienos šiupinio, keptos dilgėlių duonos ar blynų, kurių pagrindinis ingredientas – dūmas.
„Kaip gerai, kad tėvai čia atsivežė savo vaikus“, – džiaugėsi L. Sorakienė. Prasminga švente jaukioje aplinkoje su mielais žmonėmis džiaugėsi ir kiti renginio dalyviai. „Gerai, kad žmonės turi gražių idėjų, jas įgyvendina, praturtindami kitus“, – kalbėjo A. Syminienė.
Avikirpio sumanytojas A. Rapalis pažadėjo tęsti projektą – šį rudenį lapiškiai galės mokytis velti, austi juostas.
17-oji Miško šventė – kaimynystės tema
Žolinių išvakarėse lapiškiai tradiciškai smagiai paminėjo jau 17-ąją Miško šventę. Vaizdingoje Žvelsos pakrantėje, Lakštingalų slėnyje rinkosi Lapių ir aplinkinių kaimų gyventojai, daugelis sulaukė svečių, specialiai šventei į namus sugrįžo kituose miestuose gyvenantys buvę lapiškiai.
Visus metus laukiamą Miško šventę surengė Lapių bendruomenės centro nariai kartu su Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus kolektyvu. Ruošiantis šventei lapiškiai net kelis kartus buvo kviečiami į talką – slėniui sutvakyti ir papuošti.
Kad šventė būtų dar įdomesnė ir spalvingesnė, o tradicijos tęsiamos, prie jos rengimo prisidėjo ir Žemės ūkio ministerija. Lapių bendruomenės centras teikė paraišką programai Parama kaimo bendruomenėms. Tradicinei šventei surengti ŽŪM skyrė 1 500 eurų paramą. Šios lėšos buvo panaudotos scenos, įgarsinimo ir apšvietimo aparatūros, scenos dekoracijų nuomai bei renginio dalyvių maitinimui, kanceliarinėms išlaidoms.
Šventės rytą Lapių kaimą teatralizuotai budino Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus kolektyvas, suorganizavęs teatralizuotą kaimo gyventojų žadinimą ir kvietimą dalyvauti renginyje. Lapiškiams įspūdį padarė Lapių pagrindinės mokyklos vaikai, išmokę vaikščioti kojūkais ir įsilieję į šventinę budinimo eiseną.
Oficialiai šventė prasidėjo Mišiomis mokyklos sode, kurias aukojo Vėžaičių parapijos klebonas Viktoras Daujotis, pašventinęs tikinčiųjų atsineštus žolynus. Pernai pradėta tradicija laikyti šv.Mišias už kaimą ir jo gyventojus bus tęsiama kasmet.
Visi norintys dieną dalyvavo krepšinio, tinklinio, futbolo ir smiginio varžybose, vykusiose mokyklos stadione.
Po iškilimino šventės atidarymo , kai aidint plojimams į dangų plėvesuoti pakelta Lapių bendruomenės centro vėliava, Miško šventės vedėjai Virginija Smirnova, Algirdas Skuodas ir Karolis Pronckus žemaitiškai rokuodamiesi atkūrė kaimo dvasią ir paskelbė šventės temą – talka kaimynystėje. Į Lakštingalų slėnį buvo atgabenta kupeta malkų, o svečiai ir vietiniai šventės dalyviai buvo kviečiami pademonstruoti savo įgūdžius kapojant malkas. Netgi buvo surengtos malkų kapojimo varžybos.
Šiemet bendruomenės nario Povilo Slušnio siūlymu atgaivinta tradicija apdovanoti grožį puoselėjančių sodybų šeimininkus. Komisija įvertino naujoviškiau, išradingiau tvarkomą aplinką, pokyčius sodybose. Prizai įteikti lapiškėms Laimai Jankauskienei, Juditai Striaukienei, rudaitiškei Janinai Urbonienei ir dar 12 gražių sodybų šeimininkams .
Renginyje pagerbti ir apdovanoti ir tie šventės dalyviai, kurie tėvų yra pavadinti gėlių ir medžių pavadinimus žyminčiais vardais.
Slėnio pakraštyje įsitaisę medžiotojų ir žvejų klubo „Žvelsa“ nariai ant laužo virė savo firminę „Miško“ sriubą, kvietė ja vaišintis, o už sriubą surinktas aukas skyrė vaikų globos grupės vaikams.
Į šventę vakare susirinkusius lapiškius linksmino Lapių pagrindinės mokyklos šokėjai Inesa ir Haroldas bei kiti Lapių pagrindinės mokyklos mokiniai, taip pat ir „Dejavu“ iš Girininkų, Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus ansamblis „Trumpė“. Nuotaikingų dainų popuri šventės dalyviams atliko ir dainininkė Vitalija Katunskytė, o į šokių aikštelę sukvietė Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus „Žvelsos“ medžiotojų trio atliekami šlageriai bei Veiviržėnų mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ dainos.
Į vasaros nakties padangę tradiciškai buvo paleisti šviečiantys žibintai. Šiemet jų buvo septyniolika – tiek, kiek metų tęsiama tradicija Lapiuose rengti Miško šventę.
Lėšas projektui tradicinė „Miško šventė“ įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lapiuose išlydėta žiema
Žiemos pabaigos – Užgavėnių šventė, smagiai paminėta ir Lapiuose.
Užgavėnių persirengėliai triukšmaudami ir linksmindamiesi vaikščiojo po kaimą, varė žiemą iš kiemų, lankė lapiškių namus ir linkėjo kuo geresnio pavasario.
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Nepaisant to, kad ant Utrių kalno bendruomenės įrengtai slidinėjimo trasai šaltis, sniegas ir žiema dar visai praverstų, tradicijų buvo laikomasi – triukšmą keliančių persirengėlių, juokdarių, išdaigininkų ir geros nuotaikos netrūko.
Vėliau persirengėliai ir Lapių gyventojai rinkosi į smagų pasibuvimą mokyklos stadione. Buvo uždegtas laužas, visi azartiškai stebėjo tradicines kanapinio ir lašininio varžytuves. Kartu su visomis negandomis lapiškiai sudegino Morę, tad žiema iš kiemo, tikimasi, buvo išvaryta.
